Su šia nepaprasta jauna mergina, vardu Karolina, susipažinau Bruklino ligoninės centre, kai savanoriavau mokyti dailės vėžiu sergantiems vaikams. Šią konkrečią dieną aš liepiau vaikams piešti savo svajones. Eidama pro šalį išgirdau Karoliną sakant: „Tikiuosi, gyvensiu pakankamai ilgai, kad pamatyčiau Egipto piramides“. Mano širdis sudrebėjo išgirdusi tokius žodžius vaiką. Nepaisant situacijos, ji visada sugebėjo padėti aplinkiniams vaikams. Pažadėjau sau, kad tol, kol gyvensiu, darysiu viską, ką galiu, kad ši jos svajonė išsipildytų.

​

Keletą mėnesių rašydavau visoms pokalbių laidoms, kad pamatyčiau, ar kas nors parodys jos istoriją. Padedamas draugo, sulaukiau skambučio iš Univision, 41 kanalo, tarptautinės lotynų kalbos naujienų programos. Pagaliau galėjau parodyti jos istoriją. Tą vakarą paskambinau ir pranešiau Karolinai ir jos šeimai apie puikią naujieną. Vietoj to, prieš kelis mėnesius buvau informuotas apie jos mirtį. Mano negyvas kūnas stovėjo ten, kai buvau darbe. Mano veidu riedėjo ašaros, nerodydamos jokių emocijų. Kelias minutes nemačiau ir negirdėjau nei vieno, kai buvo minioje klientų. Kai išgirdau šią naujieną, dalis mano sielos pasijuto išplėšta. Užmezgiau šaunią draugystę su Karolina ir jos mama, todėl galvojau, kad būsiu informuotas apie tokias naujienas. Jos mama man pranešdavo ir aš girdėjau jos skausmą, kai ji sunkiai tarė aiškius sakinius. Ji manęs atsiprašė, kad nepranešė. Neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik paleisti savo pyktį, nes žinodamas, kad jos skausmas buvo gilesnis nei bet kas, ką galėjau įsivaizduoti. Tada pagalvojau, ar mano pastangos buvo trumpos, ar galėjau padaryti daugiau. Ar aš per vėlu?

​

Nuo tada Bruklino ligoninėje jos garbei įkūriau fondą, pavadintą Vaiko gyvybės fondu. Rengiau lėšų rinkimo akcijas ir pardaviau meno kūrinius, kad patikinčiau, kad vaikai, kurie eina gydytis, gali turėti meno reikmenų savo svajonėms kurti.

​

Iš Karolinos išvykimo įgavau daug jėgų ir motyvacijos. Prarastas gyvenimas yra proceso dalis, tačiau vaikui, kuris pažįsta savo likimą ir taip drąsiai žiūri į savo likimą, gali kilti tik meilė sau, žinant, kaip verta gyventi su tikėjimu ir pripažinti jo galią. Aš amžinai būsiu dėkingas už jos gyvenimą ir už viską, ką ji man davė. Ji yra dalis to, kuo tapau, ir liks su manimi, kol iškvėpsiu paskutinį atodūsį. Kiekviena gyvybė svarbi, niekas daugiau už kitą, visi lygūs, visi palaidoti be gyvybės, mirtis nediskriminuoja, mes darome.

​

Suskaičiuok savo!